PARODOS

Paroda vyks iki 2018 m. liepos 15 d. Šaltinis ir daugiau informacijos apie parodą rasite paspaudus ant nuotraukos.

 

2018 m. GEGUŽĖS 25 D. parodos pristatymas. Paroda veiks iki birželio 25 d.  Šaltinis ir daugiau informacijos apie parodą rasite paspaudus ant nuotraukos.

 

2018 m. BALANDŽIO 5-30 D. Šaltinis ir daugiau informacijos apie parodą rasite paspaudus ant nuotraukos.

 

2018 m. KOVO 21 D. Šaltinis ir daugiau informacijos apie parodą rasite paspaudus ant nuotraukos.

 


Rugsėjo 20 d. – iki spalio vidurio/2017    rapalyte

Rugsėjo 20 d. 14 val. Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje vyks Dalios RAPALYTĖS tapybos darbų parodos atidarymas.

www.raseiniai.rvb.lt


Rugpjūčio 18 d. – rugsėjo 8 d./2017  Renata

Renatos Lauraitytės kūrybos darbų parodos atidarymas

Neišsenkantį kūrybos potencialą turinti scenografė Renata Lauraitytė subtiliomis, originaliomis, netikėtomis, drąsiomis idėjomis, neatsiejamą indėlį įneša į Raseinių kultūros centro renginių sėkmę. Tačiau meniškos sielos žmogus ir laisvalaikiu yra nepaleidžiamas kūrybinių minčių, kurios  taip pat materializuojasi.

Parodos atidarymas vyks rugpjūčio 18 d. 17 val. Raseinių krašto istorijos muziejuje.

 

image1

 


Rugpjūčio 4 d. – rugsėjo 4 d./2017    

Fotografijų paroda „Išliksiu aš gyvas paveiksle tame“

Raseinių krašto istorijos muziejus džiaugiasi galėdamas pristatyti fotomenininkų Iridijaus Švelnio ir Austėjos Oržekauskaitės fotografijų parodą, kuri vyksta Maironio Tėviškėje -Pasandravyje, Raseinių r.

Ką prakalbina fotomenininkai?
Atsakymus rasite atvykę į parodą.

www.raseiniumuziejus.lt

 

 


4fea6be069f207a6f232bf19e494054f Liepos 3 d. – rugpjūčio 4 d./2017        

Jūratės Petruškevičienės autorinė paroda „Iš būtojo laiko“

Daugiau apie parodą >

www.raseiniumuziejus.lt

 Adresas : Muziejaus g. 3

Darbo laikas: I-V 9-18 val., VI 11-16 val.


Liepos 14 d.  – ? d./2017 19424471_1333679960079654_2602510382486806517_n

Audriaus Norkaus fotografijų parodos „Raseinių krašto piliakalniai iš paukščio skrydžio“ atidarymas, kuris vyks Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje.

www.raseiniai.rvb.lt


Gegužės 5 d.  – birželio 5 d./2017

„Šiaurės Lietuvos asmenybės“

muziejus Naujos parodos atidarymas gegužės 5 d. 17 val.  Tapyba

Voldemaras Barakauskas, Egidijus Darulis, Ričardas Garbačiauskas, Bonaventūras Šaltis, Kornelis Užuotas.

Adresas : Muziejaus g. 3           Darbo laikas: I-V 9-18 val., VI 11-16 val.

www.raseiniumuziejus.lt 


Balandžio 7 d.  – gegužės 31 d./2017       Vytauto Igno paroda „Saulės ir Mėnuliai“

Paroda igno raseiniaiBalandžio 7 d. 17 val. į parodos pristatymą Raseinių krašto istorijos muziejuje.

Tapytojas, grafikas, vitražistas gimė 1924 m. gegužės 16 d. Začišiuose (Raseinių apskritis).
1941-1943 – studijavo VDA pas Justiną Vienožinskį ir Antaną Gudaitį. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1950 – išvyko į JAV, Čikagą. 1958 metais Ignatavičius tapo Ignu. 2006 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 2009 m. vasario 18 d. Vilniuje.
Tris metus gyveno, kūrė, juokavo ir tryško gerumu Vilniaus gerontologijos centre. Igno grafikos lakštai, tapyba, piešiniai kupini džiaugsmo, ekspresijos, spalvų, dailininko meno laukuose tiršta, gyvybinga – net Rūpintojėlis dažnai sėdi parimęs užstalėje ne vienas, o su kaimo istorijas pasakojančiomis kaimynėmis.

Vytautas Ignas sukūrė daugybę grafikos, medžio ir lino raižinių, apie 200 tapybos darbų, per 100 spalvotų, mišria technika atliktų kūrinių ant popieriaus, daugiau kaip 300 nespalvotų piešinių. O kur dar nesuskaičiuojama daugybė vitražų projektų, lėlių teatrui sukurtų lėlių, medinės mozaikos dirbinių, dekoratyvinių skulptūrų.
Įprasta kūrinių statistika nėra tiksli – viską draskė ir mėtė kaip skiedreles karas, metai bėgo ir šiapus ir anapus vandenyno. Kas gi dabar suskaičiuos tuos išskridusius angelus, tyliai rymančius rūpintojėlius, kas prisimins visas moteris su gitaromis, nusileidžiančias saules ir kylančius mėnulius?

Parinkau Igno minčių, kurios susineria į gyvenimo vėrinį, kiek liūdną ir ilgesingą. Geriau niekas apie jį nepapasakos.
„Kuo toliau nukeliauji, tuo arčiau savęs atsiduri.“
„Man pačiam didžiausią įtaką padarė mūsų liaudies menas. Jo klasiškumas ir kartu primityvumas mane labai žavi, jis atsispindi visoje mano kūryboje. Ilgainiui pradėjau gilintis į visų tautų liaudies meną. Klaidžiojau po muziejus, galerijas ir bibliotekas jo ieškodamas.“
„Viską imu iš liaudies meno. Giliai jis įkrito man į širdį, tai dabar spjaudyk nespjaudęs – niekaip nepabėgsi. Ir gerai, nes man gražu.“
„Kai draugai klausdavo, kodėl grįžtu, primindavau dainą, kurią, nuvykę į Ameriką, dažnai užtraukdavome: „O, Viešpatie brangus, leiski numirti Tėvynės laukuos…“
„Širdys – meilė gyvenimui, sparnai neša į laisvę, o ir angeliukai padeda keliauti.“
„Kiekvienai dienai Lietuvoje skiriu po saulę…“

 Parodos kuratorė Violeta Juškutė

Adresas : Muziejaus g. 3           Darbo laikas: I-V 9-18 val., VI 11-16 val.

www.raseiniumuziejus.lt 


Kovo 10 d. – gegužės 17 d./2017

renginRSN     www.raseiniai.rvb.lt


Vasario 06 d. – kovo 06 d./2017       Tapybos paroda „(SAVI)REFLEKSIJOS“

Kūriniuose Simona Lukoševičiūtė vaizduoja laiko lėtėjimą, sąstingį, kuomet dienos slenka viena po kitos, menkaiParoda „SAVIrefleksijos“ besiskirdamos. Išgyvento laiko fragmentuose autorė įamžina savo vidinę kelionę: vidinės tapatybės bei gyvenimo prasmės paieškas, egzistencinio vakuumo išgyvenimą, kuomet ilgimasi buvimo savimi, buvimo savyje jausmo. Kurdama autoportretų seriją “Laiko fragmentai”, savo atvaizdą autorė naudoja tik kaip priemonę vidinėms būsenoms koduoti. Subjektas apimtas nuolat pasikartojančių laukimo, savirefleksijos, susimąstymo, nerimo ar būdravimo būsenų dėl nuolatinio skubėjimo, minučių skaičiavimo, kasdienybės triukšmo.

Kristinos Jatautaitės kūrybos motyvas – palėpė – taip pat liudija erdvės, aplinkos apmąstymą (tapyboje). Šis motyvas veda į suvokimą apie būtį, žmogų, žmogaus ir aplinkos santykį. G. Bachelard‘o aprašomas namo ir palėpės įvaizdis glaudžiai siejasi su žmogaus vidiniu pasauliu. Palėpė yra melancholijos, vienatvės, nugrimzdimo į save erdvė. Tik būnant su savimi, būnant vienumoje žmogus gali geriau įsigilinti į save, suvokti ir pajausti savo vidinį pasaulį. Taigi palėpė autorei yra tarytum vienatvės namai, savirefleksijos simbolis.

Adresas : Muziejaus g. 3           Darbo laikas: I-V 9-18 val., VI 11-16 val.

Daugiau apie parodą www.raseiniaiturizmas.lt


Iki gruodžio 17 d./2016paroda

Lapkričio 17 d. 15 val. Raseinių rajono kultūros centro galerijoje bus pristatyta Raseinių bendrijų “Pegasas” ir “Sodžius” menininkų kūryba bei naujas leidinys apie Raseinių krašte kuriančius menininkus.

www.raseiniukulturoscentras.lt


Iki lapkričio 15 d./2016         Tapybos paroda “Raseinių kraštas – ženklai ir simboliai”

Parodos plakatas

Spalio 26 d. 16.30 val. Raseinių rajono kultūros centro galerijoje įvyks tapybos parodos „Raseinių kraštas – ženklai ir simboliai“ atidarymas. Parodoje eksponuojami tarptautinio dailės plenero, rugpjūčio mėnesį vykusio Meno centre Padubysio kaime, dalyvių darbai. Nors šiame plenere kūrė įvairių vaizduojamosios dailės sričių atstovai, parodai atrinkti trijų tapytojų iš skirtingų šalių darbai.

Trys šalys, trys savito braižo dailininkai – Ina Dzianishchyk (Baltarusija), Daniel Gromacki (Lenkija) ir Valentinas Varnas (Lietuva) savo kūriniais pabandė savaip interpretuoti plenero temą. Žinoma, nėra lengva drobėje pateikti krašto įvaizdį per labai individualiai suvokiamus aplinkos ženklus. Kiekvienas mūsų tikrovės objektas turi kitą, dažnai paprasta akimi nepastebimą simbolinę prasmę, kuri dažniausiai yra dar svarbesnė už tiesioginę jo reikšmę. Šie simboliai ir ženklai, turėdami tiesiogines sąsajas su praeitimi, šiais mentaliniais ryšiais tvirtai susaisto ir mūsų egzistenciją šiuolaikiniame pasaulyje. Tai yra kodas – jutiminis, spalvinis, emocinis, kurį perpratus, įmanoma pilnai save identifikuoti  visuose mūsų aplinkos  socialiniuose segmentuose.

Tikimės, kad parodos lankytojai sugebės perprasti šį kodą, taip atverdami duris į spalvingą autorių kūrybos pasaulį.

Parodos kuratorius Arūnas Kazlauskas

Projekto rėmėjai Lietuvos kultūros taryba, Raseinių rajono savivaldybė

www.raseiniukulturoscentras.lt


Iki spalio 25 d./2016         Paroda „Mano karpinių pasaulis”

karpiniai1 Š. m. rugsėjo 21 d. Raseinių rajono švietimo centre atidaryta tautodailininkės, meno kūrėjos Nijolės Rimkienės karpinių paroda „Mano karpinių pasaulis”.
Nijolė Rimkienė – Raseinių krašto kūrėja. Gimė 1954 m. Raseinių rajono Verėduvaitės kaime ir nuo 1977 metų gyvena Raseiniuose. Nuo 1992 m. – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė, o 1997 m. konkurso, skirto Maironio 135 gimimo metinėms paminėti, laureatė. Nijolė Rimkienė – Raseinių tautodailininkų bendrijos „Sodžius” pirmininkė ( nuo bendrijos įkūrimo 2001 m.), pripažinta meno kūrėja (2006 m. suteiktas meno kūrėjo statusas), respublikinių bei tarptautinių parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvė, senojo karpymo meno puoselėtoja ir mokytoja, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė. Nijolės Rimkienės darbai publikuoti knygose „Pasaulio popieriaus karpiniai” (1995), „Kelmės krašto dainos” (1998), „Lietuva karpiniuose” (2003), „Medžio išmintis” (2012), žurnaluose „Rankdarbiai”. Surengtos autorinės parodos Tautinės kultūros centre ir ,,Saulutės“ galerijoje Kaune, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Klaipėdos universitete, Kelmėje, Raseiniuose, Jurbarke, Estijoje, Švedijoje. 2007m. dalyvavo Kalėdinėje mugėje Londone. Darbai eksponuoti ir bendrose parodose Vilniuje Dainų švenčių metu. Nuo 2014m.kviečiama dalyvauti Liaudies meno šventėse-mugėse Liubline, Bialystoke /Lenkija/.
Daugiau kaip 20 metų moko karpinių meno Vasaros kursuose Kelmėje. Darbai iškeliavę į daugelį pasaulio šalių: Australiją, Vokietiją, Ameriką, Lenkiją, Angliją, Švediją, Braziliją, Italiją ir kitas šalis.

Informacija iš Raseinių r. švietimo centro


Rugsėjo 5 – spalio 15 d./2016   Paroda “Marijos atvaizdai tradicinėje liaudies skulptūroje” 

Raseinių krašto istorijos muziejuje 

paroda marijaMarijos garbinimas yra vienas iš svarbiausių lietuvių etninės kultūros požymių. Švenčiausios Mergelės Marijos vardas Lietuvoje suskambo kartu su Lietuvos krikštu 1387 metais. Pamaldumą jai skatino Lietuvoje įsikūrusios pranciškonų, marijonų vienuolijos ir Vytautas Didysis, statęs jos garbei bažnyčias. Pagarbos Marijai išraiška yra ir jos vaizdavimas liaudiškoje skulptūroje. Jos skulptūrėlės talpintos į koplytėles, koplytstulpius, sodybos paminklus – kad stebėtų šeimos gyvenimą, prižiūrėtų ir globotų namus ir juose gyvenančius žmones. Kurdami Marijos atvaizdus dievadirbiai perteikė savitą santykį su pasirinktu siužetu.

Tradicinė skulptūra liaudies kūrybiniame palikime užima reikšmingą vietą. Tautos pagarbą Marijai siekta vaizduoti originaliu siužetų perteikimu, atspindinčiu etninę lietuvių savimonę, moralę ir pažiūras, tautos meilę ir pagarbą Lietuvos globėjai Švč. Mergelei Marijai. Dievadirbiai vaizdavo ją savaip, lietuviškai, priartindami prie Lietuvos žemės ir žmonių pasaulėžiūros – kad būtų kiekvienam sava, artima, kiekvieno ir visų.

Šiluva neatskiriama nuo pamaldumo Marijai ir garsėja kaip Dievo Motinos šventovė. Apsireiškusi Marija čia palietė kojomis Lietuvos žemę ir kalbėjo su lietuviais piemenėliais. Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidams Šiluvoje ir Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejui skirta paroda surengta Raseinių krašto istorijos muziejuje iš Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomų tradicinės skulptūros ir etnografinės ikonografijos rinkinių. Parodai parinktos skulptūrėlės iš Žemaitijos regiono – Kelmės, Kretingos, Mažeikių, Raseinių, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės. Žinomi tik kai kurių skulptūrėlių autoriai – Augustinas Potockis, Ignas Audiejus, Pranas Kazlauskas ir Izidorius Paulius. Parodoje taip pat eksponuojamos nuotraukos, kur užfiksuoti XIX–XX amžiaus pradžioje Žemaitijoje stovėję paminklai su Marijos skulptūrėlėmis.

Raseinių krašto istorijos muziejaus informacija


Iki LIEPOS 1 D./2016        Paroda “Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje”

20111004_krepsinisKrepšiniu Lietuvoje susidomėta apie 1920 m., o jau XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos krepšininkai įsiveržė į Europos krepšinio elitą.
Po Lietuvos krepšininkų pergalių Europos čempionatuose 1937 ir 1939 m., krepšinis nepaprastai išpopuliarėjo.
Po Sovietų Sąjungos ir Vokietijos suokalbio Lietuvos valstybė buvo ištrinta iš politinio pasaulio žemėlapio. Dalis Lietuvą garsinusių krepšininkų pasitraukė į Vakarus, kiti buvo represuoti sovietų. Lageriuose atsidūrė ir nemažas būrys kitų krepšinį pamilusių, gerai jį suprantančių ir mokančių žaisti jaunuolių.

www.raseiniukulturoscentras.lt